- užkalnė
- ùžkalnė dkt.
.
.
užkalnė — ùžkalnė sf. (1) DŽ, NdŽ, KŽ; Rtr žr. užkalnis: Pasodinom bulves ùžkalnėj Ldnv. Užkalnė[je] gyvena vien lašinvagiai ir vilnavagiai Šts. Užkalnėms eiti šlapiau negu kalnais Šts. Jau ir rytas iš užkalnių aukščiausių keliasi V.Kudir … Dictionary of the Lithuanian Language
užukalnė — užùkalnė sf. (1), ažùkalnė (r.) (1) žr. užkalnė: Nuvesk ažùkalnėn karves, kur ne teip vėjas Sdk. Pačioj ažùkalnėj gyvena Ds. Ažùkalnės bus penki aktarai Slm. Einu ažùkalnėn, kad nematyt karvė Ktk. ^ Sėdi boba ažukalnėj raudonu koptūru… … Dictionary of the Lithuanian Language